- virvintas
- 1 vìrvintas sm. (1) FrnW, NdŽ, DŽ1, JT33, Jnšk, Všk, Vb, Antš, Kp, virviñtas (2) BŽ417, DŽ, NdŽ; Š iš virvelių nupintas toks įrankis akmenims svaidyti, laidynė, mėtyklė; plg. virbintas: Virvintas – palaidinė, virvelė akmenims mėtyt E(Pl). Paleidė akmenį iš vìrvinto Sb. Įsuk gerai vìrvintą, toliau numesi Pšl. Įdedi į virvintą smagesnį akmenėlį, kad pamėgintum kuo toliausiai jį nuzvimbinti J.Mik.
Dictionary of the Lithuanian Language.